- tumingas
- tumìngas, -a adj. (1) FrnW
1. NdŽ, KŽ klijingas: Miltas tumìngas, t. y. tirštins biškį įdėjus, neskieda J. Tumìngi miltai neišlijusių grūdų Šts. Tumìngas grūdas yra mažųjų linų sėmenų Šts.
2. Ser, NdŽ ištisinis, gausus.
3. Šts prk. protingas, rimtas.
tumìngai adv.: Neik į pliurškas, kalbėk tumìngai Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.